Technologijų pažanga saugos bendrovėms atveria ne tik
naujus pastatų bei teritorijų saugojimo būdus. Sulig naujomis
galimybėmis, keičiasi saugumo, saugojimo samprata apskritai.
Pavyzdžiui, sparčiojo interneto dėka, kuomet atsirado galimybė apdoroti praktiškai neribojamą duomenų kiekį, itin išpopuliarėjo vaizdo stebėjimo paslauga, leidžianti objektus saugoti nuotoliniu būdu. „O tai reiškia, jog batais septynmyliais artėjama link pagrindinio tikslo – idealaus saugos modelio, kuomet didžioji dalis laiko ir pastangų skiriama nusikaltimų, nelaimių prevencijai tam, kad būtų maksimaliai apsidrausta nuo įvykių rizikos“, – sakė didžiausiai saugos sprendimų grupei priklausančios bendrovės „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento direktorius Vidas Kšanas.
„Pati vaizdo stebėjimo paslauga, kuomet objekte ar teritorijoje įrengiamos filmavimo kameros, realiuoju laiku transliuojančios vaizdą į valdymo centrą – ne naujiena. Tačiau didžiulė naujiena yra šios paslaugos išpopuliarėjimas bei išplitimas, ir ypač – privačiame sektoriuje. Iki 2014-ųjų Lietuvoje dėl ribotų techninių galimybių bei didelių kaštų vaizdo stebėjimu galėjo naudotis vos kelios dešimtys verslo įmonių, – pasakojo V. Kšanas. – Šiuo metu didesnę alternatyvą turi ir verslo, ir privatus sektoriai“.
Vaizdo stebėjimas itin sparčiai išpopuliarėjo dėl galimybės stebėti objektą ar teritoriją tik tuomet, kai jame užfiksuojamas judesys. Tuomet vaizdas atkeliauja į monitorius, esančius valdymo centre. Monitorius visą parą stebi saugos darbuotojai. „Ir jei anksčiau vaizdą monitoriuje turėdavome stebėti nuolat, tai dabartinis šio proceso optimizavimas, kuomet vaizdas į ekranus ateina tik suveikus judesio davikliams, leido ne tik padidinti stebimų objektų kiekį, bei ir sykiu sumažinti darbuotojų prie ekranų skaičių. Taip pat automatiškai sumažėjo ir dėl žmogiškojo faktoriaus kilti galinčių klaidų tikimybė, mat nepastebėti monitoriuose fiksuojamo staiga atsiradusio ir dar papildomai ryškiai aprėminto judėjimo praktiškai neįmanoma“, - sakė V. Kšanas.
Saugos bendrovės teikiama vaizdo stebėjimo sistemų paslauga ne vienerius metus naudojasi vėjo parkus steigianti UAB „Vėjo gūsis“. Milijoninių investicijų objektus („Kreivėnai II“, „Kreivėnai III“ ir kitus) valdanti bendrovė jau pačių išmėgintą vaizdo stebėjimo sistemą šiuo metu diegia ir visiškai naujame, dar statomame, objekte „Pagėgiai 13“, kur bus įrengta net 30 vėjo jėgainių. „Pagal užimamą teritoriją vėjo jėgainės – stambūs objektai. Be to, jėgainių – ne viena ir jos nutolę nuo miestų, tad jų stebėjimas nuotoliniu būdu – itin praktiškas, ūkiškas sprendimas“, – sakė Egidijus Simutis, UAB „Vėjo gūsis“ generalinis direktorius.
Pasak „Vėjo gūsio“ vadovo, per penkerius bendradarbiavimo su „G4S“ metus į saugomus bendrovės objektus nebuvo mėginama brautis nė karto. „Signalizacijos suveikimų būna, pavyzdžiui, ir nuo per didelio karščio ar kitų priežasčių. Apie tokius atvejus mums visuomet pranešama. Vis dėlto tokie objektai kaip transformatorių pastotė, kur įtampa siekia 20-110 kilovoltų ir prie kurių net artintis pavojinga, turi būti saugomi ir dėl gyventojų gerovės, –sakė E. Simutis. – Aptverdami teritoriją ir stebėdami ją, o ypač – galėdami susisiekti su į teritoriją patekusiais žmonėmis realiuoju laiku, per garsiakalbius, saugome ne tik labai brangią įrangą, kuriai sugedus patiriami milijoniniai nuostoliai, bet ir, kas svarbiausia, žmones, kurie gal nesusivokia, kokiame pavojuje gali atsidurti žengę dar bent vieną žingsnį“.
Galimybė susisiekti su įsibrovėliais ar atsitiktinai užklydusiais į saugomą teritoriją – itin efektyvu. „Dažniausiai tokio įspėjimo balsu asmenims, bandantiems nesankcionuotai patekti į teritoriją, pakanka“, – sakė V. Kšanas.
Saugoti ne tik verslo objektus, bet ir nuo miestų, gyvenviečių ar pagrindinių kelių nutolusius namus bei sodybas vaizdo stebėjimo sistemų dėka – itin praktiška. Mat jei tokio vaizdo stebėjimo nuotoliniu būdu nėra, kaskart suveikus signalizacijai saugos tarnybos ekipažas turi vykti į vietą ir tikrinti, ar kas nesilaužia. Tačiau signalizaciją įjungti gali ir meteorologinės sąlygos, ir laukiniai gyvūnai, o kiekvienas ekipažo nuvykimas į objektą kainuoja. Jei į objektą iš tikrųjų bandoma patekti nesankcionuotu būdu, yra galimybė matyti, kiek asmenų, kurioje teritorijos dalyje jie yra ir tiksliau apskaičiuoti į įvykio vietą vykstančių ekipažų kiekį bei suplanuoti veiksmus.
Vis dėlto pagrindinis vaizdo stebėjimo paslaugos tikslas – prevencija, kuomet rūpinamasi, kad vienintelis pažeidimas būtų tik bandymas patekti į saugomą teritoriją.
